suvirinti

suvirinti
suvìrinti K, Rtr, NdŽ; SD1182, M, LL210, L 1. tr. S.Dauk, Š, verdant pagaminti valgį, išvirti: Šlapia malka, nieko nesuvìrinsi LzŽ. Suvirinu savimp valgyklą SD372. Aguonų sumals, įpils to pieno, suvìrins Nt. Aš tą varškę suvìrinsu į sūrį, pamatysi, būs skaniausis sūris Krš. Kad nor keturi litarai suvìryt [uogų] Vlk. | refl. tr. NdŽ, Pl: Visokių uogų turu susivìrinusi Krš. Susivìrinu uogų, kad užtektų žiemą vaikam ir sau Nmj. Cukraus atavežė, ar uogų kokių susivìrinsma Skp. Serbentų raudonų su grūdeliais susivìrinau aštuonis litrus Mžš. 2. tr. NdŽ ilgai virinti, kad pakankamai suminkštėtų: Gal selyklui nemalt, gal supilt į puodą, stipriai suvìryt, sušutyt Mšk. Menkių galvas nusuki, lieverį sudedi, gerai suvìrini Plng. Suvìrinai blandžiai kruopus J. 3. tr. NdŽ sudėjus, sumaišius pakankamai pavirinti: Gerklę skaudant, gėrė karštą medų, suvirintą su pienu LEXVIII105. Suvìrina kvynus su sukru arielko[je] ir gauna kvyninį likerį Vkš. Jei tam kartuo ją (putrą) virė, tad buvo [v]anduo su miltais suvirintas ir truputį pienu saldžiu pražilinta S.Dauk. Nu tą [v]andenį suvìrina su druska ir apipila [mėsą] Ms. 4. tr. kaitinant, virinant sulydyti (ppr. riebalus): Pastovi [sviestas], suvìrink, supilk kur, kad nepasenėt Klt. 5. refl. tr. išsiplikyti: Karštą srebi – grobus susivìrinsi Krš. 6. tr. verdant pagaminti vaistinį nuovirą: Kokių žolių suvìrino ir davė gert Kp. Žoles suvìrinam, viduriai kad jau valni, a kas Pln. Devė kažkokių ten žolių suvìrinusi Als. Metylių lei suvìrina, pradėjo viduriai skaudėt Klk. Puplaiškiai gerai suvìrinti mačija nu plaučių uždegimo Bdr. Našlaites baltąsias suvirinę geria nuo išgąsčių Sln. Kokį norint naginių įklotą suvìrino ir užgirdė [norėdama prisivilioti vyrą] Trk. Kankorėžių suvìrino, sudevė, i kumelė nebišsimetė Yl. Karvė jei persiėda dobiluose, reik girdyt suvirytais kmynais LTR(Šmk). | refl. tr. Pl: Susivìrina tąs žoles i geria Smln. Tai tokių susivìrinam [naminių] liekarstvų, tai tokių PnmŽ. Susivìrinau jeronimą, kaip ranka atėmė, nė kokių dygulių nebliko Yl. Šv. Jono naktyj jodvi susivirinusios puodelį kasžin kokių ten žolių BsMtI75(Sln).virinant (ppr. žieves) pagaminti augalinius dažus: Suvìrinu juodalksnio žieves, pataisau dažų kiaušiams Žd. Anas (žieves) nudrožti, paskiau įdėti mėleno akmenelio [dažant siūlus] Žlb. 7. tr. Sut, D.Pošk, S.Dauk, L, Š, Šlč, , NdŽ, lydant sujungti metalines dalis: Suvirinu geležį N. O niekap nesuvìrinu OG334. Jau gelžį kiaurai mokėjau suvìrinti, arklį segti Als. Nepažįt visai, kur suvìrytos tos rinkės Jrb. Kai suvìrino ratalankį, ir šiandiej važinėju Mlt. Ėmė ir nutrūko vogelio žiedas – nešk pas kalvį, tai suvìrys Šn. Ratlankius, viską veizėk, ten suvìrins, nepasakysi nėko Yl. Su toms medinėms [anglimis] suvìrinti gelžio negalėjo Bdr. Kavoliau, štai nudilo ir trūko vienas brizgilo žiedas. Ar negalėtum suvirinti, o gal kitu pakeistum V.Myk-Put. Kalviui nematant, įmes į žaizdrę vario šmočiuką – tas nebegalia gelžies suviryt Sln. | refl.: Naudojant nikelį plienas geriau susivirina . 8. tr. NdŽ prk. sušaldyti: Šalna suvìrino žolynus Sn. 9. tr. M.Valanč virinant nužudyti: Senelis nuėjęs pas suvirytą bajoraitę, paėmęs kaulą pūstelė[jo] su kvapu, ir stojosi sveika ir gyva BsPIII74.virinant sunaikinti: Utėles visas suvìrina, paskui išplauja tuos baltinius Snt. 10. tr. Srj, Sn prk. suvarginti, nualinti; sunaikinti: Užėjo perkūnas su ledais, sumušė, suvìrino [rugelius] Nm. Suvìrina žmogų tie rūpesčiai, vargai LKT202(). Staigi liga jį suvìrino, i jau po žeme Vlkv. Jį labai greit suvirino ta džiova: nė metai neišėjo, i gatavas Rd. Tai suvìrino žmogystę liga Klt. Šitokis karštis, tai keliom dienom ir suvìrina žmogų Rdm. Ligos ir suvìrina žmogų Plm. Karštis suvìrino plaučius, ir mirė Bgt. Kaip nuėjau už to šelmio bernelio, bernelio, suvìrino mane jauną kaip žuvį, kaip žuvį JV973. 11. intr. NdŽ, Ll prk. suduoti, sukirsti, uždrožti: Jis man suvìrino į nugarą Bgt. Arklio nereikia dažnai kapoti – kartą suvìrinai, ir užtenka Ėr. 12. tr. SD188, LL239, Grž suvirškinti: Pilvas kap šunio, i su kaulais suvìrina Ml. | Jei penukšlu ir duona yra daiktai dvasingi, tada reikia jų sukramtinėt, gramult, nuryt ir viduriuose suvirint karščiu jų SPI188.
◊ šìrdį suvìrinti sugraudinti, įskaudinti: Šelmis bernelis dar ne rozą man širdelę suvirys LTR(Srj).
\ virinti; antvirinti; apvirinti; atvirinti; davirinti; įvirinti; išvirinti; nuvirinti; pavirinti; parvirinti; pervirinti; pravirinti; privirinti; suvirinti; užvirinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • suvirinti — suvi̇̀rinti vksm. Suvi̇̀rinti uogiẽnę, marmelãdą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • suvirinimas — suvìrinimas sm. (1) NdŽ, KŽ 1. Šlč → suvirinti 1: Pamačiau nu uogų suvìrinimo, kad ne gaspadinė Krš. 2. SD134, D.Pošk, M, LTEIV421, LEXIV100 → suvirinti 7: Suvirinimo sidabras Q225. Suvirinimo aparatas PolŽ16. Autogeninis suvìrinimas DŽ1.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antvirinti — antvìrinti (ž.) tr. lydant pridurti metalinę detalę: Pryšnagis y[ra] privirinamas, kad nudela (nudyla), kitą antvìrina Šts. virinti; antvirinti; apvirinti; atvirinti; davirinti; įvirinti; išvirinti; nuvirinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvirinti — apvìrinti tr. K, Rtr, KŽ; SD204, Sut, N, Ak, LVI136 1. Š kiek virinti, aptvilkyti: Nulupsyt tą žievę, apvìrinsyt, paskuo sudžiovinsi, susimalsi, ak ak kokia [gilių] kava buvo! Kv. Kepeninių kilbasų nereik ilgai virti, reik tik apvìrinti Vkš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvirinti — atvìrinti tr. K, Š, Rtr, NdŽ; Q50, SD1109, R327, MŽ13,52,438, N, S.Dauk, M, LL119, L, Ak 1. DŽ užvirinti: Pirma atvìrink pieną, tados duok vaikui gert Skrb. Pieną atvìrink, pagirdyk vaiką Krš. Saldį pieną atvìrinsiu, tujau rūgšto antdėsiu Žd …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • davirinti — ×davìrinti (hibr.) tr.; D.Pošk 1. iki galo išvirti: Dav[ė] nedavìrintų kopūstų LzŽ. 2. daugiau papildomai išvirti: Yra maža, davìrink bulvių dėl šeimynos be verėno J. virinti; antvirinti; apvirinti; atvirinti; davirinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • durdyti — 1 dùrdyti, o, ė 1. tr. durti, besti: Kam dùrdai su adata, kur nereik J. dùrdytinai adv.: Skalbinius dėjo į kubilus ne klotinai, bet dùrdytinai, kad rukšloms šarmas nubėgtų pro tulę Šts. 2. tr. keisti formą, storinti: Kad kirvį dùrdo, pleta… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvirinti — išvìrinti tr. K, Š, Rtr, DrskŽ; D.Pošk, S.Dauk, LL288, L, PolŽ57 1. SD1204, R158, MŽ208, N, KŽ, Pln, Žž verdant pagaminti valgį ar gėrimą: Išvìrinau aš gerai verėną J. Tus batvinius išvìrys katele Gd. Kruopus liuobam išvìrinti sumaišiusi į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • malšyti — malšyti, mal̃šo, mal̃šė 1. žr. malšinti 1: Klevo lapai, suvirinti su uksusu, malšo širdies pykimus rš. 2. tr. Krš raminti: Visokiais atsitikimais daugiausia aš jį malšau Skr. ║ tramdyti: Malšyk padūkusį arklį, kol apsimalšys J. malšyti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvirinti — nuvìrinti tr. KI4, Š; SD265, R7, MŽ8, Sut, N, LL123 1. K, Š, ŠT3, KŽ kiek apvirinti: Nuvìrinau [mėsą], viską nupyliau, dar pavìrinau Krš. Labai sūri mėsa, reik nuvìryti Lnkv. Pirma reikia nuvìrinti [grikius] ir tada kepti Db. Pūkuotes… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”